Atvažiavo sūnus pas tėvą į kolektyvinį sodą. Pagyveno porą dienų, po to ir sako:
-Tėvai, nugriauk tu savo tą lauko tualetą velniop ir padaryk normalų, viduje, kaip mieste. Gėda gi prieš kaimynus.
- Tu man nenurodinėk. Niekam jis netrukdo, stovi sau sodo pakrašty, ant upės kranto ir niekas jo nemato.
- Nu tėvai, bet tai atsilikimas.
- Ai, atstok...
Na gerai, galvoja sūnus. Vėlai vakare, kada visi sugulė miegoti, jis tyliai užvedė mašiną ir nustumė tą tualetą į upę.
Ryte, pasirodo piktas tėvas:
- Tai tu mano tualetą nustumei?
- Ne, ne aš.
- Geriau prisipažink. Prisipažinimas pusę bausmės atleidžia. Va kaimyno sūnus obelį nupiovė, prisipažino, ir tėvas jam atleido. Taigi sakyk, tai tu tualetą nustumei?
- Na aš.
Tėvas užsimojo ir kad trenks sūnui į ausį.
- Tėvai, tu ką, pats gi sakei, kad kaimynas atleido sūnui, kai tas obelį nupjovė.
- Kada obelį pjovė, jo tėvas medyje nesedėjo.