Įkrito vilkas į duobę.
Zuikis bėgo pro šalį, pamatė, apspjaudė, bėga toliau.
"Ne, to per mažai" - galvoja.
Sugrįžo, apmyžo ir bėga toliau.
"Ne ir to per mažai" - galvoja.
Sugrįžo, nutarė apšikti, bet paslydo ir įkrito į duobę.
Ir sako vilkui:
- Vilke, tu nepatikėsi, aš atsiprašyti atėjau!