Eina dukrele su tevu is krematoriumo ir nesasi urna, kurioje yra mirusios
uosves pelenai. Dukra sako tevui:
-Teve, pastatykim šitą urną ant pianino. Kada as grosiu, jai bus malonu -
juk gyva budama ji mego manes klausytis skambinant.
O tevas:
-Nu jau ne, durele. Mes juos supilsime i smelio laikrodi,- tegul, gyvatė,
dar padirba siek tiek..!