Kanjonu skrenda didelis erelis - tikras didingumo įsikūnijimas. Skrenda lėtai, didingai.
Staiga, iš kažkur, prie jo priskrenda susitraukęs, susitaršęs varniukas ir nutupia jam ant nugaros.
Erelis lėtai pasuka galvą pasižiūri ir nusisuka. Po to vėl pasuka galvą, vėl pasižiūri.
Varniukas:
- Ko spoksai? Ko dairaisi? Į kelią žiūrėk, kvaily...