Pievoje ganosi bulius. Taikiai sau rupšnoja sultingą žolę.
Pakelia galva ir mato toli, toli balta baltą rutuliuką. Po kurio laiko pribėga zuikis ir sugniaužęs kumščius rėkia:
- Ei tu lochas raguotas, traukis iš kelio, kerti?
Bulius ramiai sau nejudėdamas stovi, abėjingai žiūrėdamas į zuikį, kuris ir vėl:
- Tai ką, urodas, negirdi? Aš pasakiau, traukis iš kelio, jei nenori,
kad per ragus gautum...
Bulius nesijudina is vietos. Zuikis ir vėl:
- Pas tave kas, blia - ausis šūdu užkištos? Jei per 10 sekundžių nepasitrauksi, aš tau kiaušius prispardysiu, pidare tu smirdintis?
VIENAS!DU! TRYS!...
Bulius iš nuobodulio ramiai sau bezdaliojasi, ir staiga apsisuka į zuikį užpakaliu ir pavaręs viską, kas jau buvo susikaupę ant balto kamuoliuko, ramiai sau nueina.
Po kelių minučių iš po kruvos išlendęs zuikis rėkia pavijimui:
-Tai ką peršikai..
